ArcelorMittal stebėtinai atsisako žaliojo plieno planų!
„ArcelorMittal“ dėl ekonominio netikrumo atšaukia planus gaminti žaliąjį plieną Eisenhüttenstadte.

ArcelorMittal stebėtinai atsisako žaliojo plieno planų!
Koks šokas Vokietijos plieno pramonei! Didžiausias pasaulyje plieno gamintojas ArcelorMittal stebėtinai atsisakė planų pereiti prie žaliojo plieno gamybos Brėmeno ir Eizenhütenštato gamyklose. Nors diskusijos ir planavimas jau buvo pažengęs į priekį, bendros sąlygos dabar tokios prastos, kad abejoja ekonominiu gyvybingumu. Pranešime skelbiama, kad tokį sprendimą lėmė ne mažiau kaip abejonės dėl plieno, kurio CO2 kiekis sumažintas, gamybos pelningumu.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais padėtis daugeliui pramonės atstovų buvo ypač sudėtinga. Remiantis pranešimais Sprendimą lėmė didelės rinkos kainos ir kainų svyravimai bei žaliojo vandenilio įsigijimo sunkumai. Šios žaliavos yra būtinos norimai klimato atžvilgiu neutraliai gamybai, tačiau šiuo metu jų nepakanka, be to, jos yra brangios. Dėl to apgailestauja ir Federalinė ekonomikos ministerija, pažymėdama, kad šiems pokyčiams žadėtas valstybės finansavimas – apie 1,3 mlrd. eurų – iš esmės liks nepanaudotas.
Dekarbonizacijos nesėkmė
Plieno pramonė nėra nereikšmingas veikėjas, kai reikia siekti Vokietijos klimato tikslų. Ji sukelia apie 8 % visų šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Todėl būtini dideli pokyčiai. Iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis turi būti sumažintas 55 proc., o visa ES iki 2050 m. nori būti neutrali klimatui. Šie plataus užmojo tikslai visiškai prieštaravo „ArcelorMittal“ sprendimui atsisakyti pradinių planų.
Priešingai, kitos bendrovės, tokios kaip „Thyssenkrupp“ ir „Salzgitter“, išlieka optimistiškai nusiteikusios ir apskaičiavo, kad jų keitimo išlaidos atitinkamai siekia apie 10 milijardų eurų ir 3 milijardus eurų. Tampa aišku, kad plieno pramonė turi atlaikyti didžiulį finansinį spaudimą, kad taptų draugiškesnė aplinkai. „Didelės investicijų išlaidos, susijusios su perėjimu prie švarios gamybos procesų, siekia apie 35 milijardus eurų“, – pabrėžiama ekspertų ataskaitoje. „ArcelorMittal“ inicijuotas posūkis rodo, kad čia reikia imtis veiksmų.
Vandenilio ekonomikos iššūkiai
Žalias vandenilis laikomas pagrindiniu sklandaus perėjimo prie klimatui neutralaus plieno gamybos šaltiniu. Tačiau praktika atrodo kitaip. Plieno gamybos pramonė šiuo metu susiduria su didele rizika. Aukštos elektros kainos Vokietijoje yra tik dar vienas kritinis šios lygties taškas. Net buvę ministrai, tokie kaip Habeckas, apgailestauja dėl projektų atšaukimo ir pabrėžia šių klimato iniciatyvų svarbą. Finansinės paramos poreikis ir toliau išlieka. Čia galėtų padėti bandomasis projektas dėl klimato apsaugos susitarimų tarp valstybės ir įmonių.
Tai, kas nutiks toliau, tebėra įdomu. „ArcelorMittal“ regresija taip pat gali turėti ilgalaikį poveikį Europos plieno pramonės konkurencingumui. Ypač todėl, kad paties žaliojo plieno kainos gali būti 30–40% didesnės nei įprastų gaminių iš šalių, kuriose klimato sąlygos yra sušvelnintos. Tiek įmonės, tiek politikai turi pareigą ieškoti sprendimų.
Apskritai situacija išlieka įtempta. Pramonė susiduria su dideliais restruktūrizavimo iššūkiais, o „ArcelorMittal“ pasitraukimas yra aiškus priminimas, kad perėjimas nuo teorijos prie praktikos vis dar yra sudėtingas kelias.